Karkasinio ir skydinio namo elementų (sienų, pertvarų, perdangos ir stogo) tipinė sandara Išbandę įvairias karkasinio namo statybos technologijas, atsirinkome geriausia kainos ir kokybės atžvilgiu. Mūsų įmonės statomo namo sandara labai sandari, nepaliekanti jokių šalčio tiltų, neapgalvotų mazgų, todėl garantuoja itin mažą šilumos laidumą. Visose mūsų paskaičiuotose tipinių namų sąmatose naudojama tokia arba labai panaši namo elementų sandara, kuri pateikta šio straipsnio apačioje.
Namo išorines sienas dažniausiai montuojame iš kalibruotos, džiovintos medienos. Naudojamų tašų matmenys 45 mm storio ir 145 mm pločio. Taip pat galima naudoti platesnes lentas, tačiau jei statote ne pasyvų namą, 250 mm storio apšiltinimo, tokio koks pavaizduotas mūsų sienos sandaroje, visiškai pakanka. Išorinėje pagrindinio karkaso konstrukcijoje montuojamas papildomas karkasas iš 45 mm storio ir tiek pat pločio tašų. Šis papildomas karkasas gali būti montuojamas tašus kalant vertikaliai arba horizontaliai, priklausomai nuo to, kokia vėliau bus montuojama lauko apdaila. Ant šio papildomo karkaso montuojama priešvėjinė plėvelė arba plokštės, kurios nepraleidžia vėjo, bet iš konstrukcijos išleidžia drėgmę, tai galėtų būti medžio plaušo plokštė arba bitumo plokštė „Hunton asfalt vindtett“. Ant priešvėjinės plėvelės arba plokštės montuojamas pakalas, t. y. medinis 25 mm storio tašelis, kuris atlieka labai svarbią funkciją – namo sienų vėdinimą. Tarpuose tarp pakalo cirkuliuoja oras, kuris pašalina iš konstrukcijos drėgmę ir tokiu būdu smarkiai pailgina namo konstrukcijos tarnavimo laiką. Svarbu žinoti, kad prieš kalant šį tašelį, reikia aplink namo perimetrą sumontuoti tinklelį nuo pelių, kad šie graužikai neįlįstų į Jūsų namą. Sumontavus tašus prie jų tvirtinama lauko apdaila.
Namo išorines sienas dažniausiai montuojame iš kalibruotos, džiovintos medienos. Naudojamų tašų matmenys 45 mm storio ir 145 mm pločio. Taip pat galima naudoti platesnes lentas, tačiau jei statote ne pasyvų namą, 250 mm storio apšiltinimo, tokio koks pavaizduotas mūsų sienos sandaroje, visiškai pakanka. Išorinėje pagrindinio karkaso konstrukcijoje montuojamas papildomas karkasas iš 45 mm storio ir tiek pat pločio tašų. Šis papildomas karkasas gali būti montuojamas tašus kalant vertikaliai arba horizontaliai, priklausomai nuo to, kokia vėliau bus montuojama lauko apdaila. Ant šio papildomo karkaso montuojama priešvėjinė plėvelė arba plokštės, kurios nepraleidžia vėjo, bet iš konstrukcijos išleidžia drėgmę, tai galėtų būti medžio plaušo plokštė arba bitumo plokštė „Hunton asfalt vindtett“. Ant priešvėjinės plėvelės arba plokštės montuojamas pakalas, t. y. medinis 25 mm storio tašelis, kuris atlieka labai svarbią funkciją – namo sienų vėdinimą. Tarpuose tarp pakalo cirkuliuoja oras, kuris pašalina iš konstrukcijos drėgmę ir tokiu būdu smarkiai pailgina namo konstrukcijos tarnavimo laiką. Svarbu žinoti, kad prieš kalant šį tašelį, reikia aplink namo perimetrą sumontuoti tinklelį nuo pelių, kad šie graužikai neįlįstų į Jūsų namą. Sumontavus tašus prie jų tvirtinama lauko apdaila.
Karkasinių, kaip ir mūrinių, namų lauko apdaila gali būti labai įvairi, pradedant plastikinėmis dailylentėmis, baigiant plytomis, akmens imitacija ir pan., bet tam reikalinga skirtinga karkasinio ar skydinio namo sienos sandara. Mūsų pateiktajai sienos sandarai labiausiai tinka įvairaus tipo dailylentės ir įvairios plokštės, pvz. fasado plokštė „Eter-Color“, „Kivex“ ir t. t. Minėtų apdailų privalumas, kad nenaudojant papildomų priemonių, iškart prie pakalo, galima jas sumontuoti, o tai sutaupo laiko ir savaime suprantama pinigų.
Sumontuota konstrukcija yra užpildoma mineraline vata. Mes dažniausiai naudojame „Isover KL 37“, bet rinkoje yra ir kitų, daugiau ir mažiau žinomų gaminių, tai „Paroc“, „Rockwool“, „Knauf“, „Ursa“ ir t. t. Šie gaminiai skiriasi kaina ir medžiaga iš kurios gaminami. Vieni gamina akmens pagrindo vatas, kiti stiklo. Techninės mineralinių vatų charakteristikos beveik nesiskiria arba skiriasi mažai, o kalbos, kad stiklo vata yra žymiai prastesnis produktas, yra tik mitas. Visi gamintojai turi sertifikatus ir atėjus pas kiekvieną, jis įrodinėja, kad jo produktas geriausias. Dirbdami su skirtingų gamintojų vatomis skirtumo nepastebėjome. Dar vienas mitas susijęs su mineralinėmis vatomis tai, kad jos „sėda“. Montuojant karkasinę konstrukciją tarpai tarp statramsčių paliekami 555 mm, be to kalibruota mediena turi 5 mm storio mažiau negu vata, standartinis vatos lapo plotis 565 mm, taigi į konstrukciją vata sumontuojama gan standžiai. Tiek išorinėje, tiek vidinėje sienos dalyje vata sandariai uždaroma, tad tiesiog fiziškai neįmanoma, kad jos mažėtų konstrukcijoje. Galima sakyti, kad vata puri ir laikui bėgant purumas mažėja, o kartu su juo ir tūris, bet kiekvienas gamintojas turi sertifikatus, įrodančius, kad taip nėra. Galime teigti, kad karkasinių ar skydinių namų šiltinimui labiausiai tinka mineralinė vata, tai patvirtina faktas, jog kiekvienais metais Skandinavijos šalyse daugiausiai pastatoma būtent taip apšiltintų namų, patirtis rodo, kad iš šiaurės šalių visada verta pasimokyti. Į mūsų pateiktos sienos sandarą įeina 250 mm mineralinės vatos, kas sudaro R=6,35 (m2xK/W) šilumos varžą, tokia varža atitinka ir net viršija Lietuvos statybos techninio reglamento reikalavimus.
Užpildžius pagrindinį karkasą mineraline vata, ant viršaus montuojama garo plėvelė. Šių plėvelių būna įvairių, tačiau dažniausiai naudojama paprasta polietileno plėvelė. Jos privalumas visiškas ne laidumas garams ir kaina. Yra labiau pritaikytų plėvelių karkasiniams namams, kurios į konstrukciją garų neįleidžia, bet drėgmę iš jų išleidžia. Mes dažniausiai naudojame minėtas garo plėveles, taip pat yra metalizuotos plėvelės, atspindinčios šilumą į namo vidų. Labai svarbu sumontavus plėvelę, susijungimo vietose jas suklijuoti tarpusavyje. Šiuo būdu padidinamas namo sandarumas ir sumažinama tikimybė, kad garai pateks į konstrukciją. Klijavimui naudojamos specialiai tam pritaikytos padidinto lipnumo juostos.
Po garo plėvelės montavimo, kalamas papildomas 45 mm storio karkasas, kuris kryžiuoja visą pagrindinę konstrukciją ir taip sumažina šalčio tiltų tikimybę. Tokioje karkasinėje konstrukcijoje labai patogiai vedžiojami laidai ir vandentiekio vamzdeliai, vėliau sudedama vata ir kalama plokštė, kuri konstrukcijai suteikia standumo ir veikia kaip prevencinė priemonė prieš namo „vaikščiojimą“.
Po garo plėvelės montavimo, kalamas papildomas 45 mm storio karkasas, kuris kryžiuoja visą pagrindinę konstrukciją ir taip sumažina šalčio tiltų tikimybę. Tokioje karkasinėje konstrukcijoje labai patogiai vedžiojami laidai ir vandentiekio vamzdeliai, vėliau sudedama vata ir kalama plokštė, kuri konstrukcijai suteikia standumo ir veikia kaip prevencinė priemonė prieš namo „vaikščiojimą“.
Galutinis lauko sienų vidinis sluoksnis yra gipso kartono plokštė. Jei mediena kalibruota ir konstrukcija pagaminama tiesi, gipso plokštės sukamos tiesiai ant plokštės. Kartais žmonės bijo tokios sandaros ir vietoj medinių tašų naudoja metalo profilius ir tik tada ant jų montuoja gipso kartono plokštę. Taip daroma klaida, nes medžio plokštės duoda karkasui ir stangrumo ir komforto kabinat užuolaidų laikiklius ar spinteles prie sienos. Taip pat plokštė nesudaro galimybės gipso kartono plokštei judėti ir trūkinėti, ko nepasakysi apie profilius. Labai dažnai žmonės galvoja, kad karkasiniame ar skydiniame name būtinai turi trūkinėti gipsinės sienos dėl namo „vaikščiojimo“, o mūriniame name tokių dalykų negali atsitikti. Patirtis rodo ką kitą, tiek mūriniuose, tiek karkasiniuose namuose gipsas gali skilinėti dėl statybinio broko ar dėl kitų priežasčių. Norint to išvengti labai svarbu pasirinkti patyrusius ir išmanančius medžiagų savybes glaistytojus, kurie žinotų su kuo ir kaip taisyklingai užglaistyti siūles tarp gipso kartono plokščių. Labai dažnai pasirenkamos netinkamos medžiagos ir dėl to vėliau atsiranda įtrūkimai tarp plokščių.
Dar vienas svarbus namo elementas yra vidinės pertvaros. Vidinės pertvaros gali būti montuojamos iš metalinių profilių, vėliau iš abiejų pusių prisukant gipso kartono plokštes. Taip pat prieš sukant gipsą gali būti dedamos garsą izoliuojančios medžiagos. Mes tipinių namų sąmatose skaičiuojame medinio karkaso pertvaras su iš abiejų pertvaros pusių prisukta dviguba gipso kartono plokšte. Toks metodas truputį brangesnis nei montuoti metalo profilius ir sukti viengubą plokštę, tačiau jis yra geresnis. Medinis pertvarų karkasas veikia ne tik kaip siena tarp kambarių, bet ir kaip laikančioji viso namo dalis, taip dar sutvirtinamas ir taip tvirtas namas. Medinių tašų pertvara yra tvirtesnė negu metalinių profilių. Pirmasis gipso kartono sluoksnis sukamas lapą paguldžius horizontaliai, antrasis vertikaliai, tokiu būdu sutvirtinama pertvara, pridedama jai garso izoliacinių savybių ir iki minimumo sumažinama sienų trūkinėjimo per siūles galimybė.
Sumontavus pirmo aukšto lauko sienas ir pertvaras, montuojama perdanga. Perdanga yra problematiškiausia karkasinio namo dalis. Ją montuojant reikia ypatingą dėmesį skirti atstumui tarp perdangos atraminių taškų. Labai dažno Lietuvoje pastatyto karkasinio namo perdanga yra per silpna, todėl dažnai girdime daug neigiamų atsiliepimų apie karkasinius namus. Esant silpnai perdangai antro aukšto grindys išlinksta, vibruoja ar linguoja, kai per jas vaikštoma. Lietuvoje statomuose karkasiniuose namuose dažniausiai naudojamos 200 mm pločio lentos, kai tokio pločio lentos atstumas tarp laikančiųjų sienų negali būti ilgesnis nei 3600 mm, kitais atvejais yra rizika, kad atsiras anksčiau išvardinti trūkumai. Mes naudojame 300 mm pločio medieną, taip labai pailgindami perdangos ilgį. Yra ir kitų galimybių saugiai pailginti perdangos ilgį, bet dažniausiai jie būna daug brangesni ir dėl to retai juos naudojame. Taip pat labai svarbu teisingai sumontuoti plokštę ant perdangos karkaso. Montuojant plokštes būtina tarp jų palikti tarpelį, kad grindys negirgždėtų, ir geriausia jas klijuoti prie laikančiojo karkaso, kad grindys mažiau bildėtų. Dar galima tarp plokštės ir perdangos konstrukcijos dėti tam tikrą minkštą medžiagą, kas taip pat sumažintų bildėjimą. Karkasinio namo perdanga nėra įnertiška, todėl norint maksimaliai padidinti perdangos garso izoliaciją, jai reikia suteikti įnertiškumą. Tai galima padaryti suteikiant jai svorio. Svoris gaunamas perdangos konstrukciją užpildant smėliu arba ant viršaus betonuojant grindis. Pirmasis būdas yra morališkai pasenęs, jis buvo naudojamas labai senuose karkasiniuose namuose, antrasis žymiai geresnis. Be to prieš betonuojant, galima labai paprastai pasidaryti grindinį šildymą. Nepaisant šių būdų efektyvumo, retame karkasiniame name taip yra daroma. Šie būdai pabrangina namo statybos kainą, o bildėjimas daiktui nukritus ar įvykus kitokiam smūgiui nesukelia didelio diskomforto jausmo. Kai norima apsisaugoti nuo triukšmo ar balsų sklindančių tarp namo aukštų, į perdangos konstrukciją būtina dėti mažiausiai 100 mm storio garso izoliacijos sluoksnį. Perdangos apačioje skersai sijų kas 400 mm montuojami 20 mm storio tašeliai, ant kurių vėliau tvirtinama gipso kartono plokštė. Perdangos viršuje ant plokštės montuojamas galutinis apdailos sluoksnis arba betonuojama ir tada montuojamos plytelės, laminas ar kita grindų danga.
Dar vienas svarbus namo elementas yra vidinės pertvaros. Vidinės pertvaros gali būti montuojamos iš metalinių profilių, vėliau iš abiejų pusių prisukant gipso kartono plokštes. Taip pat prieš sukant gipsą gali būti dedamos garsą izoliuojančios medžiagos. Mes tipinių namų sąmatose skaičiuojame medinio karkaso pertvaras su iš abiejų pertvaros pusių prisukta dviguba gipso kartono plokšte. Toks metodas truputį brangesnis nei montuoti metalo profilius ir sukti viengubą plokštę, tačiau jis yra geresnis. Medinis pertvarų karkasas veikia ne tik kaip siena tarp kambarių, bet ir kaip laikančioji viso namo dalis, taip dar sutvirtinamas ir taip tvirtas namas. Medinių tašų pertvara yra tvirtesnė negu metalinių profilių. Pirmasis gipso kartono sluoksnis sukamas lapą paguldžius horizontaliai, antrasis vertikaliai, tokiu būdu sutvirtinama pertvara, pridedama jai garso izoliacinių savybių ir iki minimumo sumažinama sienų trūkinėjimo per siūles galimybė.
Sumontavus pirmo aukšto lauko sienas ir pertvaras, montuojama perdanga. Perdanga yra problematiškiausia karkasinio namo dalis. Ją montuojant reikia ypatingą dėmesį skirti atstumui tarp perdangos atraminių taškų. Labai dažno Lietuvoje pastatyto karkasinio namo perdanga yra per silpna, todėl dažnai girdime daug neigiamų atsiliepimų apie karkasinius namus. Esant silpnai perdangai antro aukšto grindys išlinksta, vibruoja ar linguoja, kai per jas vaikštoma. Lietuvoje statomuose karkasiniuose namuose dažniausiai naudojamos 200 mm pločio lentos, kai tokio pločio lentos atstumas tarp laikančiųjų sienų negali būti ilgesnis nei 3600 mm, kitais atvejais yra rizika, kad atsiras anksčiau išvardinti trūkumai. Mes naudojame 300 mm pločio medieną, taip labai pailgindami perdangos ilgį. Yra ir kitų galimybių saugiai pailginti perdangos ilgį, bet dažniausiai jie būna daug brangesni ir dėl to retai juos naudojame. Taip pat labai svarbu teisingai sumontuoti plokštę ant perdangos karkaso. Montuojant plokštes būtina tarp jų palikti tarpelį, kad grindys negirgždėtų, ir geriausia jas klijuoti prie laikančiojo karkaso, kad grindys mažiau bildėtų. Dar galima tarp plokštės ir perdangos konstrukcijos dėti tam tikrą minkštą medžiagą, kas taip pat sumažintų bildėjimą. Karkasinio namo perdanga nėra įnertiška, todėl norint maksimaliai padidinti perdangos garso izoliaciją, jai reikia suteikti įnertiškumą. Tai galima padaryti suteikiant jai svorio. Svoris gaunamas perdangos konstrukciją užpildant smėliu arba ant viršaus betonuojant grindis. Pirmasis būdas yra morališkai pasenęs, jis buvo naudojamas labai senuose karkasiniuose namuose, antrasis žymiai geresnis. Be to prieš betonuojant, galima labai paprastai pasidaryti grindinį šildymą. Nepaisant šių būdų efektyvumo, retame karkasiniame name taip yra daroma. Šie būdai pabrangina namo statybos kainą, o bildėjimas daiktui nukritus ar įvykus kitokiam smūgiui nesukelia didelio diskomforto jausmo. Kai norima apsisaugoti nuo triukšmo ar balsų sklindančių tarp namo aukštų, į perdangos konstrukciją būtina dėti mažiausiai 100 mm storio garso izoliacijos sluoksnį. Perdangos apačioje skersai sijų kas 400 mm montuojami 20 mm storio tašeliai, ant kurių vėliau tvirtinama gipso kartono plokštė. Perdangos viršuje ant plokštės montuojamas galutinis apdailos sluoksnis arba betonuojama ir tada montuojamos plytelės, laminas ar kita grindų danga.
Paskutinis karkasinio ar skydinio namo elementas – stogas. Namo stogo konstrukcija yra vienoda visiems namams, visų namų stogas yra karkasinis. Mūrinis, medinis ar karkasinis namas turi tokią pačią stogo sandarą. Yra susiformavusi klaidinga nuomonė, kad karkasiniam namui negalima dėti sunkios stogo dangos, kiti sako lengvos, treti dar ką nors sumąsto, tačiau tai yra ne tiesa. Karkasiniam namui tinka bet kokia stogo danga ir stogo konstrukcija yra analogiška mūrinių ir medinių namų, todėl jei statote namą, kad ir iš šiaudų, vis tiek stogą turėsite karkasinį. Kaip ir visą namą, taip ir stogą, rekomenduojame šiltinti mineralinėmis vatomis. Dengiant stogą čerpėmis, skarda ar be asbestiniu šiferiu, viršutinėje gegnės dalyje montuojama difuzinė plėvelė, vėliau pakalas, grebėstai ir stogo danga. Difuzinė plėvelė konstrukcijoje naudojama tam, kad neįleistų į apšiltintą stogą drėgmės, kuri gali susidaryti dangos apatinėje dalyje, ir išleistų iš konstrukcijos drėgmę, jei ten jos būna. Mūsų pateiktų tipinių karkasinių ar skydinių namų projektų stogai yra dengiami bitumine čerpe. Dengiant šią stogo dangą, stogo viršutinė sandara truputį keičiasi. Ant gegnių montuojama difuzinė arba priešvėjinė plėvelė, tada pakalas, plokštė ir bituminė čerpė. Šiuo atveju plėvelės funkcija tampa išgarinti iš konstrukcijos drėgmę ir neleisti apšiltinimo sluoksniui susiliesti su plokšte. Pakalo lygyje, tarp plėvelės ir plokštės, cirkuliuoja oras, kuris karštomis vasaromis dienomis vėdina stogą, sumažina jo temperatūrą. Labai svarbu stogo viršuje montuoti ventiliuojamą kraigą arba ventiliacinius kaminėlius, kad karštas oras ar drėgmė turėtų pro kur pasišalinti. Jei palėpė nešildoma, plėvelė išvis nenaudojama, bet ventiliaciniai kaminėliai būtini. Stogo gegnių apatinėje dalyje būtina sumontuoti garo plėvelę, ją kruopščiai suklijuoti. Tada skersai gegnių montuojamas 45 mm storio papildomas karkasas, į jį sudedama mineralinė vata ir vėl skersai esamo karkaso montuojama dar viena 45 mm storio konstrukcija. Šis sluoksnis yra lyginamas, tada sudedama mineralinė vata ir sukama gipso kartono plokštė. Kas bijo medžio – gipso sąlyčio, vietoj paskutinio 45 mm storio karkaso gali naudoti metalinius profilius. Stogo šiltinimo sluoksnis gaunamas 285 mm, o tai sudaro R=7,7 (m2xK/W) šilumos varžą.
Žemiau matote pateiktas tipines mūsų skaičiuojamų karkasinių ar skydinių namų elementų sandaras.